kiek


kiek
2 kíek conj. 1. jungiant šalutinį veiksnio sakinį: Dabar nebežymu, kiek čia buvo nuganyta J.Jabl. Gniūžtis – kíek gali apgniaužti, suimti J. 2. jungiant šalutinį papildinio sakinį: Aš taip pat jau senas, ir patsai užmiršau, kiek man yra metų V.Krėv. Prisiminė, kiek čia prakaito išliejo drauge su Liucija, kiek vargo padėjo J.Balt. Vakare, susirinkus šeimynai, pasakojo, kur ir kiek nupirkęs miško Žem. 3. jungiant šalutinį būdo ar gretinamąjį aplinkybės sakinį: Lapinas suriko, kiek jam balso teko, ir – pabudo V.Krėv. Prikrauk vyrams tiemus maišus su istrova (javais), kiek pavežti gal BB1Moz44,1. Stok į eilią – gausi, kiek nori Gršl. Kad suriks, kiek tik tur galvo[je] balso LTR. Tiek aš liepsiu taip daryti, kiek tu kunigu būsi J.Jabl(Žem). Sėk linų, kíek Gryta norės, minau nesivaidyk K.Donel. Šokti išsinoravo mergos: kíek norėjo, tiek šoko J. Kiek mūsų buvome, visi apsirgome A.Baran. Kiek padėsi, tiek rasi J.Jabl. Fogas užsimokėjo, kiek reikė J.Balč. Kiek miškas, tiek jų žemė Trs. Prisisėjau sau rūtelių, kiek tik aš norėjau JV146. Trys seselės grėbia šieną, ne tiek grėbia, kiek dainuoja DvD37. Ne tiek zylelės plunksnelių, kiek jos meiliųjų žodelių JD646. Kiek grinčio[je] kerčių, tiek našlio vaikų LTIII421. Niekad Lietuva neturėjo tokios daugybės lietuviškų knygų, kiek jų išleidžiama šiandien A.Vencl. ^ Kiek sėsi, tiek pjausi VP24. Kiek apžioji, tiek tekąsk Sln. Kiek atsirieksi, tiek ir suvalgysi Sim. Kiek ant dangaus žvaigždelių, tiek ant žemės skylelių (rugiena) Slm. 4. jungiant šalutinį laiko aplinkybės sakinį: Kiek gyvenu, nė karto nenusikirtau piršto Rm. Tiek buvo, kiek (kol) pietus pavalgė Žr. Kiek skrynę praversi, muni paminėsi StnD25. Kiek žiedą regėsi, mane atsiminsi D87. Kiek tu tankiai skrynę versi, tiek tu graudžiai verksi KlpD52. Kiek brūkių braukė (šieną grėbdama), tiek griaudžiai verkė (d.) Vkš. Kiek griekų pasakysis, tiek obuls nukrintąs ir nykstąs (ps.) S.Dauk. Kiek turėsi laiko, tiek skaityk kningeles, visa ko gero mokančias Jzm. 5. jungiant nepilnąjį šalutinį būdo aplinkybės ar gretinamąjį sakinį: Ne tiek aš audžiau, kiek skurdžiai verkiau Grž. ^ Tiek sopulio nebuvo, kiek to šaukimo Vkš. Tiek tebuvo, kiek ant peilio galo Vkš. [Kumelė] kiek gálva, tiek uodega akla JR92. 6. negu kad: Aš daugiau ažmiršau, kiek tu atameni Ds. | Daugiaus atsiranda nepaščivasčių mano, ne kiek plaukų mano galvos P.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • Kiek in — (Ноймюнстер,Германия) Категория отеля: 2 звездочный отель Адрес: Gartenstr. 32, 24534 Ноймюн …   Каталог отелей

  • Kiek — 〈f. 20〉 = Kieke * * * Kiek, die; , en, Kie|ke, die; , n [mniederd. kīke, H. u.] (nordd.): Kohlenbecken zum Wärmen der Füße …   Universal-Lexikon

  • kiek — kíek 1 prv. Kíek valandų̃ jū̃s miẽgate? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kiek — kíek 2 dll. Kiek čià žmonių̃! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kiek — 1 kiek adv. K; SD78, B, R 1. koks skaičius, kaip daug (klausiamuosiuose sakiniuose): Kiek buvo žmonių? J.Jabl. Kiek jūs rugių prikūlėt? Dkš. Kiek tau metų? BŽ98. Kiek tokiam? (klausia pirkėja puodo kainos) Ukm. Kiek brangi druska? Šts. Kiek gi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Kiek in de Mark — Stilisierter Kiek in de Ma …   Deutsch Wikipedia

  • Kiek in de Kök — (hochdeutsch: Guck in die Küche) ist ein niederdeutscher Name, der im Mittelalter für Türme geprägt wurde. Man konnte von den hohen Bauwerken aus sozusagen in die Küchen der Bürger der Stadt kucken. Aufgrund der deutschsprachigen Geschichte im… …   Deutsch Wikipedia

  • Kiek In Chalet — (Маурах,Австрия) Категория отеля: Адрес: Buchauer Straße 35, 6212 Маурах, Австрия …   Каталог отелей

  • Kiek in de Kök (Tallinn) — Kiek in de Kök Kiek in de Kök (hochdeutsch: Kuck in die Küche) ist ein niederdeutscher Name, der im Mittelalter für Türme geprägt wurde. Man konnte von den hohen Bauwerken aus sozusagen in die Küchen der Bürger der Stadt kucken. Aufgrund der… …   Deutsch Wikipedia

  • Kiek in de Kök (Tallinn) — Kiek in de Kök (low German Peep into the Kitchen ) is an old German language nickname for towers, mainly those which were parts of town fortifications. They gained the name from the ability of the tower occupants to literally see what s cooking… …   Wikipedia


Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.